THE TRUTH

Neleiskite blogoms naujienoms patekti į jūsų širdį, taigi ir į jūsų gyvenimą. Uždarykite save nuo blogų naujienų ir atsiverkite geroms naujienoms. Reikėtų pastebėti ir puoselėti menkiausius teigiamus pokyčius. Tai sėkmės bangos pranašai. Vos išgirdę nors menkiausią džiuginančią naujieną, nepamirškite jos iš karto, kaip anksčiau, bet mėgaukitės ja, aptarkite, medžiokite.

Pirmosios išorinio ketinimo įvaldymo sąlygos: sąmoningumas, svarbos mažinimas ir troškimo pasiekti tikslą atsisakymas.

Vertindami ir kritikuodami žmones, plaukiate vandenyje ir bandote plaukti prieš srovę. Nusikratykite kitų žmonių trūkumų ir galvokite tik apie savo privalumus.

Vyras, kuris negali pasidžiaugti savo asmenine psichologine stiprybe, niekada negalės džiaugtis gyvenimu.

Įveikite savo bailumą veikloje - ir jums paklus visas prakeiktas pasaulis.

Kai sprendžiate problemą, imkitės veiksmų. Galvodami apie problemos sudėtingumą, sukuriate perteklinį potencialą ir suteikiate energijos švytuoklei. Veikdami realizuojate ketinimo energiją. Kaip žinoma, "akys bijo, o rankos daro". Įgyvendindami savo ketinimą, pasitikėkite galimybių srautu ir problema išsispręs savaime.

Kad pasiektumėte aukštumų, turite sulaužyti visuomenės stereotipus ir pradėti eiti savo unikaliu keliu. Tačiau tam prireiks nemažai drąsos, nes teks leistis į savarankišką kelionę. Niekas jumis tikrai netikės ir niekas jūsų nepalaikys (nebent jums pasisekė, kad turite artimųjų), kol neįrodysite savo galimybių.
Nereikia baimintis vienatvės kelionėje, priešingai, turėtumėte žinoti, kad kai pasikliaujate ne savimi, o kieno nors kito supratimu ir palaikymu, jūsų asmeninė galia mažėja - nutekėja į kieno nors kito užnugarį. O išorinė Jėga (išorinė intencija) taip pat nekreipia į jus dėmesio, kol pasikliaujate ne ja, o kitų nuomone.
Kai atiduosite paskutinį švartelį ir išplauksite į savo vienišą kelionę, jausitės lengvi ir džiaugsmingi - būsite laisvi, o Jėga bus su jumis.

Galimybių srautas išlaisvina protą nuo dviejų neįmanomų naštų: poreikio racionaliai spręsti problemas ir nuolat kontroliuoti situaciją. Protas bet kokiu atveju padarys klaidų, tačiau jų bus kur kas mažiau, jei jis sušvelnins savo uolumą ir, jei įmanoma, leis, kad problemos būtų sprendžiamos be jo aktyvaus įsikišimo. Tai vadinama situacijos paleidimu. Reikia atpalaiduoti savo gniaužtus, sumažinti kontrolę, nesikišti į srautą ir suteikti daugiau laisvės aplinkiniam pasauliui.

Užfiksuokite savo svarbą, kai ruošiatės renginiui. Geriausias receptas: spontaniškumas, improvizacija ir lengvas požiūris. Pasiruošimas turėtų būti tik kaip apsauginis tinklas. Jokiu būdu nereikėtų "ruoštis rimtai ir kruopščiai" - tai sustiprina svarbą. Neaktyvus išgyvenimas dar labiau išpučia svarbą. Svarbumo potencialą išsklaido veiksmas.

Kasmet vis aiškiau pradedu suprasti tikrąją laisvės formulę, tiksliau, jausti ją - jos pagrindinį iracionalųjį komponentą, kuris galiausiai "valdo rutulį" iš mūsų smegenų žievės poodinės dalies, išmušdamas mus visus iš vėžių.

Būtent tada, kai atsibundi ryte ir gali sau leisti - gali sau leisti - pirmiausia užduoti sau vieną paprastą klausimą: ką noriu šiandien daryti... o tada tiesiog imti ir padaryti būtent tai....

Ir svarbu suvokti, kad apibrėžti, "ką noriu daryti", - yra tapatu apibrėžti, "ko nenori daryti", - ir to nedaryti.

Kaip katinas , kuris daro tai, ką nori, kur nori ir kada nori. Taip gyvena visos normalios rūšys.

Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris turi neurozių ir kitų ribinių psichikos asmenybės sutrikimų dėl to, kad negyvena taip, kaip visa kita fauna.

Dažnai tokios laisvės kaina yra praleistos galimybės ir nepakankamai uždirbtą pinigų - tai svarbu suprasti.

Jei atsibundate pirmadienio rytą, kai visi skuba ir šurmuliuoja į darbą, - galite sau leisti laisvą dieną, jei jaučiate, kad šiandien nenorite dirbti.

Tikėtina, kad jums bus pareikštas papeikimas, o vėliau būsite išmestas iš darbo - tokią kainą tenka sumokėti, kad išsipirktumėte laisvę.

Jei jūsų versle suplanuoti susitikimai - laisvė yra juos atšaukti, jei tikrai jaučiate, kad šiandien viso to nenorite.



Tikėtina, kad kai kurie jūsų darbuotojai laikys jus vėjavaikiškais, o vėliau rangovai nenorės daugiau su jumis bendradarbiauti - tai kaina, kurią turite sumokėti, kad įsigytumėte laisvę.

Būtent šiuo metu pradedate suvokti, kad turtas nėra pinigai, turtas yra laisvė.

Pinigai yra tai, ką jūs kontroliuojate, o ne tai, kas kontroliuoja jus, kai jų turite arba kai jų neturite.

"Tai, ką mes turime - anksčiau ar vėliau - pradeda valdyti mus" - šių žodžių tiesą iki galo gali suprasti tik tie, kurie patys tai išgyveno savo patirtimi.

Visa tai nebūtina visiems, tik tiems, kurie ūmai pajunta savo laisvės reflekso kvietimą.

Paprastai čia yra du poliai.

Tokie žmonės yra arba labai darbštūs, dirbantys po 12-15 valandų per parą, - arba tiesiog veltėdžiai ir tinginiai, atleidę save nuo bet kokios atsakomybės.

Tokie žmonės tampa arba labai turtingi, visuomenės gerbiami, - arba vienišiai, eremitai, tiesiog bėgantys nuo visuomenės iššūkių.

Super, jei tai suprasi, kai tau dar nėra 30 metų - tau bus lengviau ir greičiau prie to prieiti, o visa kita - šio klausimo kaina kasmet tampa vis didesnė ir didesnė, o nauda iš to ilgesnėje laiko progresijoje nėra tokia akivaizdi. Čia sprendžia smegenys.

Štai kodėl dauguma žmonių nenori laisvės - jie nenori už ją mokėti kainos, kurią ji kainuoja, ir nėra pasirengę pasekmėms ir pokyčiams, prie kurių ji galiausiai prives.


Ir tai taip pat yra normalu, jei tai aiškiai suprantate ir mokate priimti kompromisus, kurie nesukelia neigiamų pasekmių, bet leidžia jums gyventi "normaliai".

...o jei nuo žodžio "normalus" jums darosi bloga, tuomet šis įrašas buvo parašytas jums.

Asmenybė yra svarbiausia, o kompetencija - antraeilis dalykas.

Jėzus, Buda, Krišna - jie visų pirma buvo įdomūs žmonės.

Būtent tai leido jiems tapti populiariais tinklaraštininkais, pasiekusiais sėkmę savo laiku, kai dar nebuvo interneto, kai dar nebuvo įprasta savo tiesas skelbti plačiai auditorijai.

Būkite įdomios asmenybės, ne tik vertingos kitiems.

Vertė be asmenybės - Vikipedija.

Jei sutelksite dėmesį į tikslą, tarsi jis jau būtų pasiektas, jūsų durys atsivers ir priemonės atsiras pačios. Tai laisvė, nuo kurios tiesiog svaigsta galva. Jei šios laisvės nepriimsite, vėlgi rinksitės. Nėra nieko lengvesnio nei pasakyti, kad visa tai nesąmonė, ir toliau visą likusį gyvenimą tempti savo svorį. Jūs renkatės ir gaunate tik tai, ką norite turėti. Jūsų pasirinkimas yra nekintamas dėsnis. Jūs patys formuojate savo tikrovę.

Sprendžiant problemas reikia laikytis vienos auksinės taisyklės. Prieš imdamiesi spręsti problemą, turite sumažinti jos svarbą. Tuomet pusiausvyros jėgos nesikiš, o problema bus išspręsta lengvai ir paprastai.

Pasakykite sau, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti, nes tik nuo jūsų priklauso, ar džiaugsitės, ar kentėsite. Jei būčiau jūsų vietoje, džiaugčiausi, šokinėčiau ir plosčiau rankomis. Tegul jūsų veidrodis suteikia jums malonumą.

Man sekasi puikiai, šiandien man sekasi geriau nei vakar, o rytoj bus geriau nei šiandien - tai irklavimo darbas su galimybių srautu.

Sistemai svarbu, kad visi eitų ta pačia linija. O šią formaciją ypač lengva kontroliuoti, jei visi pririšti prie to paties lovio. Argi ne taip? Ir taip pat lengva valdyti šią sistemą, jei visi siekia tų pačių surogatinių tikslų ir bijo tų pačių problemų. Pažvelkite į bet kurią žiniasklaidos priemonę, ir aiškiai pamatysite visiškai primityvų, tiesą sakant, vaizdą: viena vertus, iš visų ekranų ir viršelių mums primetamas sėkmės ir vartojimo kultas, kita vertus, tuo pat metu mus gąsdina nerimą keliančios naujienos. Štai kaip laikosi sistema.

Bet kokios problemos sprendimas jau egzistuoja galimybių erdvėje. Todėl pirmiausia atsipalaiduokite, atleiskite menkiausią baimę ir nerimą dėl sprendimo. Juk žinote, kad sprendimas yra. Atleiskite sau, sustabdykite minčių srautą, kontempliuokite tuštumą. Labai tikėtina, kad sprendimas ateis iš karto, ir labai paprastas.

Pasaulyje, kuriame visi skuba viską padaryti, nieko neveikimas jau savaime yra prabanga.

Šalutinės mintys kils, tai neišvengiama, taip veikia mūsų protas. Svarbiausia, kad pagrindinis jūsų minčių vektorius būtų nukreiptas į tikslą. Gali kilti abejonių, baimių, net nusivylimo, bet, kad ir kas nutiktų, vėl ir vėl grįžkite prie tikslo.

Pasistenkite kiekvieną į galvą ateinančią mintį suvesti į bendrą savo tikslo vardiklį. Paprastai mintys, net ir savavališkos, lipdamos viena prie kitos sudaro loginę grandinę. Loginę grandinę papildykite kokiu nors savo tikslo skaidrės fragmentu. Tiesiog retkarčiais priminkite sau, ko galiausiai siekiate. Kad ir apie ką galvotumėte, kad ir ką darytumėte, grąžinkite dėmesį į tikslą. Tegul skaidrė tampa fonu - kiekvieną įvykį, kiekvieną informacijos bloką reikia suvokti jo kontekste.