Kasmet vis aiškiau pradedu suprasti tikrąją laisvės formulę, tiksliau, jausti ją - jos pagrindinį iracionalųjį komponentą, kuris galiausiai "valdo rutulį" iš mūsų smegenų žievės poodinės dalies, išmušdamas mus visus iš vėžių.
Būtent tada, kai atsibundi ryte ir gali sau leisti - gali sau leisti - pirmiausia užduoti sau vieną paprastą klausimą: ką noriu šiandien daryti... o tada tiesiog imti ir padaryti būtent tai....
Ir svarbu suvokti, kad apibrėžti, "ką noriu daryti", - yra tapatu apibrėžti, "ko nenori daryti", - ir to nedaryti.
Kaip katinas , kuris daro tai, ką nori, kur nori ir kada nori. Taip gyvena visos normalios rūšys.
Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris turi neurozių ir kitų ribinių psichikos asmenybės sutrikimų dėl to, kad negyvena taip, kaip visa kita fauna.
Dažnai tokios laisvės kaina yra praleistos galimybės ir nepakankamai uždirbtą pinigų - tai svarbu suprasti.
Jei atsibundate pirmadienio rytą, kai visi skuba ir šurmuliuoja į darbą, - galite sau leisti laisvą dieną, jei jaučiate, kad šiandien nenorite dirbti.
Tikėtina, kad jums bus pareikštas papeikimas, o vėliau būsite išmestas iš darbo - tokią kainą tenka sumokėti, kad išsipirktumėte laisvę.
Jei jūsų versle suplanuoti susitikimai - laisvė yra juos atšaukti, jei tikrai jaučiate, kad šiandien viso to nenorite.
Tikėtina, kad kai kurie jūsų darbuotojai laikys jus vėjavaikiškais, o vėliau rangovai nenorės daugiau su jumis bendradarbiauti - tai kaina, kurią turite sumokėti, kad įsigytumėte laisvę.
Būtent šiuo metu pradedate suvokti, kad turtas nėra pinigai, turtas yra laisvė.
Pinigai yra tai, ką jūs kontroliuojate, o ne tai, kas kontroliuoja jus, kai jų turite arba kai jų neturite.
"Tai, ką mes turime - anksčiau ar vėliau - pradeda valdyti mus" - šių žodžių tiesą iki galo gali suprasti tik tie, kurie patys tai išgyveno savo patirtimi.
Visa tai nebūtina visiems, tik tiems, kurie ūmai pajunta savo laisvės reflekso kvietimą.
Paprastai čia yra du poliai.
Tokie žmonės yra arba labai darbštūs, dirbantys po 12-15 valandų per parą, - arba tiesiog veltėdžiai ir tinginiai, atleidę save nuo bet kokios atsakomybės.
Tokie žmonės tampa arba labai turtingi, visuomenės gerbiami, - arba vienišiai, eremitai, tiesiog bėgantys nuo visuomenės iššūkių.
Super, jei tai suprasi, kai tau dar nėra 30 metų - tau bus lengviau ir greičiau prie to prieiti, o visa kita - šio klausimo kaina kasmet tampa vis didesnė ir didesnė, o nauda iš to ilgesnėje laiko progresijoje nėra tokia akivaizdi. Čia sprendžia smegenys.
Štai kodėl dauguma žmonių nenori laisvės - jie nenori už ją mokėti kainos, kurią ji kainuoja, ir nėra pasirengę pasekmėms ir pokyčiams, prie kurių ji galiausiai prives.
Ir tai taip pat yra normalu, jei tai aiškiai suprantate ir mokate priimti kompromisus, kurie nesukelia neigiamų pasekmių, bet leidžia jums gyventi "normaliai".
...o jei nuo žodžio "normalus" jums darosi bloga, tuomet šis įrašas buvo parašytas jums.