4. Tarnas nėra didesnis už savo šeimininką. Tarnas yra saistomas rašytinės teisės.
5. Žmonės turi teises. Tarnų valdžia neturi jokių teisių. Ji turi tik įgaliojimus.
6. Kiekvienas žodis aukščiausiame rašytiniame šalies įstatyme [Konstitucijoje] buvo skirtas apriboti ir suvaržyti mums tarnaujančios vyriausybės galias.
7. Kai tarnas elgiasi kaip šeimininkas arba nesilaiko įstatymų, Žmonės turi pareigą sudrausminti ir pataisyti savo tarnų valdžią.
8. MES, LYGYBĖ, neturime pareigos ar prievolės pasiduoti perteklinei vyriausybei ar paklusti antikonstituciniam įstatymui.
Taikymas
Pirmiausia turime pamoką apie mokesčius: Jėzus paklausė: „Iš ko žemės karaliai ima muitą ar duoklę: iš savo vaikų ar iš svetimšalių?
Pateikdamas atsakymą, Petras pripažino tiesą - kad vyriausybės renka pinigus iš svetimšalių (užsieniečių), o ne iš sūnų (gyventojų)❗️. Kurdami Konstituciją, Amerikos žmonės žinojo, kad vyriausybei reikia pajamų savo pareigoms finansuoti, ir numatė būdą, kaip surinkti pajamas iš muitų, importo ir impostų mokesčių, taikomų užsieniečiams ir nerezidentams. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai galėjo būti nustatyti Tautai, tačiau kiekvieną klasę ribojo paskirstymo taisyklė ir vienodumo taisyklė. Liaudis nesuteikė vyriausybei įgaliojimų tiesiogiai ją apmokestinti. Beveik visos pajamos buvo skirtos surinkti iš užsienio korporacijų ir komercinės veiklos (žr. IRC § 861). Kongresas paprasčiausiai negali apmokestinti visko, ko tik nori. Jam draudžiama tiesiogiai apmokestinti Piliečius [žr. mokestinius straipsnius JAV Konstitucijoje].
Antra, turime pamoką apie privalomą apmokestinimo pobūdį. Šventyklos mokestis nebuvo savanoriškas. Mokesčiai nėra savanoriški. Kita vertus, aukos yra savanoriškos (Iš 25, 1-3). Bažnyčioje nėra privalomo šventyklos mokesčio. Visos bažnyčios pajamos surenkamos iš savanoriškų aukų bažnyčiai (2 Kor 9, 1 ir toliau). Visos valstybės pajamos surenkamos iš privalomų mokesčių. Lygiai taip pat neteisinga žmonėms aukas bažnyčiai laikyti privalomu mokesčiu, lygiai taip pat neteisinga civilinius mokesčius laikyti savanoriška dovana. Visi mokesčiai yra privalomi tam, kam jie taikomi! Raktas yra „kam taikomas mokestis?“. Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti Kongreso priimtuose įstatymuose, esančiuose Statutes at Large. Kaip kažkas negerai su krikščioniu, kuris savanoriškai neduoda bažnyčiai, taip kažkas negerai ir su krikščioniu, kuris savanoriškai duoda valdžiai nesant įstatymo.
Trečia, turime pamoką apie Sūnystę ir teises. Jėzus nebuvo įpareigotas mokėti šventyklos mokesčio. Būdamas Dievo Sūnus, Jis buvo suverenus ir jam šis mokestis nepriklausė. Jėzus nereikalavo savo Sūnystės teisės, kad „neįžeistų“ valdžios. Žodis „įžeisti“ yra kilęs iš graikiško žodžio skandalon (skandali,swmen), kuris reiškia „suklupti“. Jėzus sumokėjo mokestį ne todėl, kad buvo kaip nors verčiamas tai daryti, bet todėl, kad Jo tikslas žemėje buvo didesnis nei turto kūrimas. Prisiminkime, kad Jėzus atėjo ieškoti ir gelbėti pražuvusiųjų (Lk 19, 10). Bet kokie ginčai dėl mokesčių klausimo būtų nustūmę Jėzaus tarnystę ir Jo pagrindinę žinią apie Dievo karalystę į šalį.
Vis dėlto neturime daryti išvados, kad krikščionims nedera reikalauti savo teisių ir priešintis perteklinei valdžiai. Kaip MŪSŲ TAUTOS nariai, mes turime teisę ir net pareigą priešintis valdžios blogiui. Tačiau tai gali brangiai kainuoti. Žmogus negali gyventi be turto, bet negali gyventi ir be aukštesnio už turtą tikslo, kuris yra Jėzaus Kristaus Evangelijos skleidimas (Fil 1, 12). Galia apmokestinti yra galia naikinti, todėl Pilietis turi žinoti rašytinį įstatymą, kad valdžia neperžengtų savo įgaliojimų ir nesunaikintų Piliečių turto. Be to, kiekvienam krikščioniui dera pažinti Evangeliją ir savo gyvenime siekti tikslo skleisti gerąją naujieną pražuvusiam ir mirštančiam pasauliui. 🙏😇 (A.B.: čia tokia pabaiga autoriaus, ne mano, bet esmę manau supratote...)
https://famguardian.org/Subjects/Taxes/Articles/Christian/WasJesusExempt.htm